SLAUGYTOJOS PROFESIJOJE SVARBIAUSIA MEILĖ ŽMOGUI

Kiekviena profesija verta pagarbos, kiekvienas žmogus sąžiningai atliekantis savo darbą vertas pasitikėjimo, o kiekvienas mylintis žmogų gerbs kitą ir leis jam jaustis saugiai. Kokiai profesijai šie apibūdinimai tiktų taikliausiai? VitkusClinic anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja, vyriausia slaugos administratorė Božena Droždz į tokius vertinimus atsako šypsena. Kas po ja slepiasi? Ką Boženai reiškia jos darbas? Ką ji darytų, jeigu gyvenimas pasiūlytų kitą kelią?

Slaugytoja, anksčiau vadinta medicinos seserimi, yra viena iš neatskiriamų gydymo įstaigos grandžių. Tai asmuo, su kuriuo tarsi galima pakalbėti apie viską: pradedant asmeniniu gyvenimu ir baigiant ligų diagnozėmis. Slaugytojai galima pasiguosti, atsiverti, pasitarti. Nors medicinos mokslas gerokai pažengė, tačiau be ligoniais besirūpinančių žmonių, tas darbas būtų neįmanomas. Pasak Boženos, visais laikais slaugytoja buvo pats artimiausias pacientui asmuo. Šalia slaugytojos ligonis gali nesigėdyti būti bejėgis pačiose intymiausiose situacijose, besąlygiškai pasitikėdamas atsiduoti slaugai ir priežiūrai.

Medicinos sesers statusas pasikeitė

Dvidešimt penkerius metus darbo patirties taip pat ir VU Santariškių klinikų Reanimacijos ir Intensyvios terapijos skyriaus slaugytoja turinti Božena prisimena laikus, kuomet slaugytojai tekdavo tylus, kone nematomas, bet labai atsakingas darbas. Dabar tas požiūris pasikeitęs. Ypač tai juntama VitkusClinic kolektyve: kiekvieno darbuotojo vaidmuo yra svarbus ir prasmingas.

„VikusClinic visos vietos yra svarbios, ir kiekviena grandis tolygiai turi savo vietą. Jeigu nors vienoje nėra kokybės, dėmesio ar profesionalumo, tai visas darbas nebus kokybiškas arba apskritai gali sužlugti. Manau, kad medicinos įstaigoje visi esame lygiaverčiai. Ir aš, ir mano kolegės – Olga, Elenytė, Virgutė, Ina – turime anestezijos ir reanimacijos specializaciją. Šios srities slaugytojos yra išties išskirtinės: jos privalo orientuotis greitai, būti pasirengusios įvairiausiems netikėtumams. Kartu su gydytoju jos dalijasi atsakomybe dėl paciento gyvybės“, – sako patyrusi slaugytoja.

Kiekvienas pacientas – unikalus

Kiekvieną naują pacientą Božena pasitinka atidžiai stebėdama jo akis, judesius, nuotaiką. Tai leidžia suprasti, kaip žmogus jaučiasi: „Dažniausiai mūsų pacientai jaudinasi dėl to, kad jie nežino visų atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Jiems nieko neskauda, bet jie turi daug abejonių, daug baimių. Todėl reikia suteikti kaip įmanoma daugiau informacijos, nuraminti. Į mūsų kliniką daugiausiai ateina sveiki žmonės, jie neturi fizinių skausmų, neserga, jų nekankina ligos. Jie žino, dėl ko kreipėsi mūsų pagalbos, tačiau vis vien yra daug klausimų, į kuriuos duoti atsakymus gali tik medikai“.

Svarbu, kad neliktų nerimo dėl nežinios

Dažniausiai pacientams iškylantys klausimai yra: kaip užmigsiu prieš operaciją, ką jausiu, ar apskritai ką nors jausiu, kaip jausiuosi, kai atsibusiu, ar apskritai atsibusiu? Todėl prieš operaciją pacientas smulkiai informuojamas kaip pasiruošti operacijai, t.y. jam pasakoma prieš operaciją nevalgyti, anesteziologui privalu pasakyti apie patirtas operacijas, reakciją į nejautrą, apie išgyventas stresines situacijas. Patariama namuose tiesiog užsirašyti rūpimus klausimus ir nesivaržant juos užduoti personalui.

„Kiekvieną net ir labiausiai besijaudinantį pacientą išklausome, nuraminame, supažindiname su kiekvienu gydytoju ir slaugytoja, kurie dalyvaus operacijos metu. Mes nedirbame „konvejeriu“, mūsų nėra daug, todėl susipažinęs su slaugytoja prieš operaciją, pacientas išvys tą patį veidą, tas pačias akis ir po jos“, – savo darbo ypatumus aiškina Božena.

Dirbame taip, kaip norėtume, kad elgtųsi su mumis

Slaugytojos darbas – pasitikti pacientą, paimti visus reikalingus tyrimus, paaiškinti, kada kuris gydytojas ateis, ko teirausis. Operacijai persirengusio paciento ta pati slaugytoja laukia operacinėje. „Operacinis stalas pašildomas, groja švelni muzika, visi ramiai ruošiasi operacijai. Mums tikslas, kad kiekvienas pacientas pasijustų esąs vienintelis ir svarbiausias. Kartais mūsų pacientai susigraudina, dažniau tai yra moterys, jaunos mamos. Paklaustos, kodėl jų akys pilnos ašarų, pasako galvojančios apie vaikus. Suprantama, tai yra streso protrūkis, todėl paglostai, nusišypsai. Dirbi taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi ar su tavo artimuoju kiti žmonės“, – sako dešimt metų „VitkusClinic“ dirbanti slaugytoja. – „Matome, kaip varžosi vyrai lipdami ant operacinio stalo. Pasiūlome jam užsijuosti prijuostę, ir jis jau jaučiasi ramiau. Pakanka smulkmenos, kad pacientas atsipalaiduotų“.

Gyti padeda vaistai ir... nuoširdūs pašnekesiai

Skausmo valdomas žmogus yra tarsi nesavas, nervingas, jo pulsas padažnėjęs. Todėl svarbu stebėti po operacijos pabudusio paciento nuotaiką. Pasak Boženos, svarbiausia numalšinti skausmą ir leisti pacientui ilsėtis. Prieš operaciją pacientas yra perspėjamas, kokių pojūčių jis gali tikėtis po jos. Kartais pacientai gudrauja, kad jiems neskauda, bet yra požymių išduodančių jo būseną. Skausmas yra neįprasta ir kankinanti būsena, tad ne kiekvienas ją vertina adekvačiai. Viena aišku – skausmas gyti nepadeda.

„Štai tuomet ir vėl turime ir nuraminti, ir skausmą numalšinti, ir paaiškinti, kodėl skauda. Tik tada įmanomas normalus bendravimas, dialogas. Aišku, stebime ar pacientas to nori: jeigu nori kalbėtis – kalbamės, jeigu ne – neįkyrime“, – dėsto slaugytoja. – „Yra tokių pacientų, kurie atsigula į kliniką tarsi atostogoms. Tokie mielai bendrauja su personalu, noriai pasakoja apie šeimos narius, draugų patirtis panašiose klinikose, apie meilę. Tam laiko turime visuomet – tai mūsų misija“.

Operacijos sėkmė priklauso ir nuo paciento

Namo vykstantį pacientą taip pat labai svarbu gerai informuoti: tuomet jis jaučiasi ramiau ir saugiau. Pasak Boženos, jam paaiškinama, koks skausmo pojūtis toleruotinas, kada reikėtų gerti vaistus.

„Ne kartą namo išvykstantys pacientai sako, kad jie čia liktų gyventi“, – šypsosi slaugytoja. – „O grįžę apžiūrai prisipažįsta visų pasiilgę, tvirtina, kad tokios nuoširdžios priežiūros jie nepatyrę net namuose“.

O ar būna atvirkščiai? Ar pasitaiko neigiamai nusiteikusių pacientų. Į tai patyrusi slaugytoja atsako, jog nepasitikėjimas išgaruoja labai greitai. Tam pakanka ilgametės patirties patvirtinto patarimo, profesionalios rekomendacijos. Pavyzdžiui, po operacijos pacientas veržiasi į sporto salę, kitas – užplėšti dūmą ar išgerti stiklą vyno. Tokiais atvejais neįkyriai aiškinama, kodėl svarbu laikytis tam tikrų taisyklių pooperaciniu periodu: „Geriausiai veikia paprastas, tačiau pagrįstas paaiškinimas. Sakau: pažiūrėkite, kiek žmonių dėl Jūsų stengėsi? Kiek stengėtės Jūs pats ar pati? Pagaliau, paskaičiuokite, kiek Jums visa tai kainavo? Nejaugi dėl menkos užgaidos verta trikdyti gijimo procesą? Visi siekiame geriausio rezultato, tačiau ir nuo Jūsų daug kas priklauso. Mūsų, slaugytojų, užduotis motyvuotai paaiškinti. Aišku, pasitaiko, kad kuris iš pacientų pasislėpęs naktį parūko (aš juk viską girdžiu). Ryte atėjusi nusišypsau ir sakau: kenkiate pats sau“.

Slaugytojos profesija pagrįsta meile

Paklausta, ką jai reiškia jos profesija, Božena nesusimąstydama atsako: „Nematau savęs kitoje srityje. Man suteikia malonumą žinojimas, kad mano pastangos nėra veltui. Smagu, kuomet iš klinikos išeinantis pacientas apdovanoja šypsena, prisimena mano vardą, mus sieja atviri pokalbiai, pasijuntu esanti svarbi jam, jaučiuosi prisidėjusi prie jo grožio, svajonės išsipildymo. Galima išmokti teisingai sušvirkšti vaistus, tačiau svarbiausia – mylėti žmogų. Mes, visos „VitkusClinic“ slaugytojos, puikiai sutariame, vienodai suprantame savo misiją: meilė, kantrybė, supratimas, profesionalumas“.

Kalbėjosi Aušrinė Baronaitė

 

Straipsnio nuoroda: http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos_straipsniai/slaugytojos_profesijoje_svarbiausia_meile_zmogui