5 mitai apie nosies korekciją

Nosies plastinės operacijos, arba rinoplastika, – pati populiariausia plastinė veido operacija tarp jaunesnių kaip 30 metų žmonių. Suprantama – juk nosis yra pastebimiausia veido dalis. Deja, tokios operacijos – ir vienos sudėtingiausių, gerai jas atlikti geba tik itin patyrę chirurgai. Jau ne vieną dešimtmetį tai darantys „Vitkus Clinic“ chirurgai prof. Kęstutis Vitkus ir Renaldas Vaičiūnas sutiko išsklaidyti kai kuriuos su nosimis susijusius mitus.

I mitas. Riesta nosytė – pati gražiausia

„Rinoplastika, kaip ir visa veido chirurgija, turi būti atliekama labai subtiliai – žmogui kilusi problema sprendžiama nepakeičiant jo veido bruožų geometrijos. Juk veidas yra mūsų tapatybės dalis, tai, iš ko esame atpažįstami“, – sako prof. K. Vitkus. Nosis – veido ašis, tad labai svarbu, kad ji derėtų prie kitų veido dalių. Be abejo, esama tam tikrų nosies standartų – tiesi nosies nugarėlė, simetriškumas, nosies galas turi būti ne pernelyg platus ir ne toks siauras kaip peliuko, bet vis dėlto kiekvieną nosį reikia vertinti individualiai, matyti visumą. Nors ir kokia daili būtų maža riesta nosytė, stambiame, kvadratiniame ar liesame, pailgame veide ji gali atrodyti ganėtinai komiškai. Štai kodėl prieš operaciją labai nuodugniai aptariama, kokio rezultato norima. Apsispręsti labai padeda jau ne vienus metus klinikoje naudojama kompiuterinė vizualizacija – ekrane žmogus iš anksto gali pamatyti, kaip atrodys po operacijos.

II mitas. Chirurgai gali viską

Kai išrenkama nosis, kuri, regis, geriausiai tiktų prie veido, vis tiek tai dar nereiškia, kad būtent tokią ją bus įmanoma suformuoti. „Rinoplastika galima sumažinti visą nosį, panaikinti nosies kuprelę, paploninti, pakelti nosies galiuką, pakeisti nosies šnervių formą, kampą tarp nosies ir viršutinės lūpos. Vis dėlto labai nutolti nuo anatominės formos nepavyks, – teigia prof. K. Vitkus. – Šios operacijos sudėtingos dėl daugelio priežasčių. Reikia atsižvelgti į tris dimensijas: aukštį, plotį ir ilgį, dirbama su kelių tipų audiniais – kaulu, kremzle, oda, poodžiu. Kartais nosies pertvarai atkurti naudojama net ausies kremzlė.“ Nereikėtų pamiršti ir kad audiniai yra gyvi, gyja skirtingai, nebūtinai rezultatas bus tiksliai toks, kokį numatėte su gydytoju. „Jei tokių operacijų atlieki daug, ilgainiui perpranti sistemą, žinai, kaip audiniai persiformuoja, tada rinoplastika neatrodo labai sudėtinga, bet netikėtumų vis dėlto pasitaiko, tad ne kiekvienas chirurgas tokio darbo imasi“, – sako R. Vaičiūnas.

III mitas. Kuo mažesnė, tuo geriau

„Kuo didesnė nosis, tuo labiau norima ją sumažinti. Žmogui atrodo, kad 2 mm nieko nepakeis, bet nosiai tai yra labai nemažai, veido bruožai iškart pasikeičia“, – įspėja Renaldas Vaičiūnas. Kartais persistengimo padariniai gali būti pragaištingi. „Jei oda stora, siaurinant nosį neretai susiformuoja vadinamasis bulvės galas. Jei žmogus nori labai plonos nosies, o oda stora, ji susiaurinto kaulo taip glotniai neaptraukia kaip plonesnė, – pasakoja chirurgas. – Tvarkant tokią nosį, ploninamos kremzlės – tai reikia daryti atsargiai, kad nosis nesukristų. Manyčiau, M. Jacksonui taip ir nutiko. Lietuvoje tokių atvejų neteko matyti.“

IV mitas. Antrinė rinoplastika – chirurgo darbo brokas

Nosies operacijos ypatingos ir dėl to, kad iš karto rezultato nematyti, ypač kai operuojama iš vidaus. Iš pradžių viskas patinsta, pusmetį vyksta randėjimas, paskui randas pradeda persiformuoti, minkštėti, nosies galiukas smailėja. Tik maždaug po metų galima pamatyti tikruosius rezultatus. „Jei kas nors iškart po operacijos bėga prie veidrodžio pasidžiaugti nauja nosimi, suprantu, kad jis nieko nesuprato iš to, apie ką buvo kalbėta“, – sako R. Vaičiūnas. Praėjus metams, jei reikia, galima atlikti papildomų korekcijų, tai vadinama antrine rinoplastika. Ji – palyginti dažnas reiškinys. Kai kuriose šalyse pakartotinai operuojama apie 20 proc. nosių. Dažniausiai korekcijos nebūna labai didelės, pavyzdžiui, nosies viduryje atsiranda įdubimas – vadinamasis balnas. Lengviausia jį panaikinti užpildais. Vos per kelias minutes pasiekiamas 2–4 metus trunkantis poveikis. Galima koreguoti ir kitais būdais – priauginti kremzlę ar kaulą, įdėti silikoninį implantą ar dirbtinį kaulą.

V mitas. Nosies operacijų dažniausiai pageidauja moterys

Iš tiesų šios operacijos bene mažiausiai susijusios su lytimis. Tiesa, vyrai dažniau koreguoja akivaizdžius trūkumus. „Jie dažniau nei moterys siekia atkurti pažeistą nosį po traumų, kai dalies jos netenkama susižeidus, arba dėl ligos, kai netaisyklinga nosies pertvara trukdo kvėpuoti. Tai – palyginti sudėtingos operacijos“, – sako chirurgas K. Vitkus. Moterims kliūva ir iš pirmo žvilgsnio ne tokie reikšmingi trūkumai – ilgis, šnervių plotis, kuprelė ir pan.

Būtinybė ar kaprizas?

Atsako „Vitkus Clinic“ plastinės chirurgijos specialistas Renaldas Vaičiūnas:

„Pasakyti, kada verta koreguoti, o kada – ne, gali tik pats žmogus. Būna, aplinkiniams nosis nekliūva, bet ją turinti mergina visą laiką apie tai galvoja, mato veidrodyje tik savo nosį, nepasitiki savimi, kompleksuoja. Sumažini nosį vos 1 mm, ir mergina pražysta. O kitų nosys gerokai didesnės, bet jie nekreipia į tai dėmesio. Dažniausiai kliūva nosies kuprelė, ilgis ir plotis. Ar žmogus patenkintas rezultatu, priklauso ne tik nuo pačios operacijos, bet ir nuo konsultacijos. Kuo daugiau laiko skiri viskam paaiškinti, galimam rezultatui parodyti ir tinkamiausiai formai išrinkti, tuo mažiau klausimų lieka po operacijos. Visos problemos yra išsprendžiamos, reikia tik nebijoti apie tai kalbėti.“

Kaip elgtis po nosies plastinės operacijos?

Atsako plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistas prof. Kęstutis Vitkus:

„Po operacijos namo galima vykti jau kitą dieną. Dviem trims savaitėms nosis fiksuojama specialiu išoriniu įtvaru. Per šį laikotarpį suauga kaulai ir visiškai pranyksta susidariusios kraujosruvos, atslūgsta patinimas. Pirminį operacijos rezultatą galima pamatyti po 2–3 mėnesių, o visiškai nosis susiformuos tik po metų. Kad operuota nosis gerai gytų, privalu griežtai laikytis gydytojo nurodymų. Pirmą savaitę po operacijos reikia vengti stipriai pūsti nosį, nes per gleivinės žaizdas galima pripūsti oro apie akis. Miegoti rekomenduojama aukščiau pakėlus galvą, kad būtų mažesnis audinių slėgimas. Taip pat svarbu žemai nesilenkti, vengti sportinių žaidimų mažiausiai tris keturis mėnesius. Net nestipriu smūgiu į veidą galima pasukti nosį į šoną.“

Skaitykite daugiau: http://www.cosmopolitan.lt/grozioiq/grozis/article.php?id=72177988